Kiek reikia turėti pinigų investuojant į NT ir kaip uždirbti 2 kartus daugiau
Lietuvos gyventojų mėgstamiausia investicija išlieka nekilnojamasis turtas (NT). Tačiau ne visi yra suklaupę pakankamai lėšų butui ar kitokios paskirties objektui, kurie skirti nuomai, įsigyti. Tokiu atveju yra galimybė investuoti į NT fondus. Tačiau kyla klausimas – kur investuoti apsimoka labiau: įsigyjant ir nuomojant butą ar investuojant į NT fondą? Į šį ir kitus klausimus investuotojams atsako Andrius Uždavinys, investicijų valdymo įmonės „Eika Asset Management“ (EAM) vadovas.
Pirmiausia jis atkreipia dėmesį, kad vienareikšmiškai neįmanoma atsakyti, kiek pinigų reikia turėti norint investuoti į NT fondą.
Ne visuomet reikia 125 000 eurų
Lietuvos banko duomenimis, šalyje yra 110 investicinių fondų, kurie priskiriami NT fondams. Didžioji jų dalis įsteigta ir veikia pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinių investavimo subjektų įstatymą (IISKISĮ). Jis numato, kad investuoti gali profesionalieji investuotojai arba privatūs investuotojai, įsipareigojantys investuoti ne mažiau kaip 125 000 eurų. Vis dėlto įstatymas numato išimtis. Profesionaliesiems investuotojams bei papildomą tinkamumo vertinimą praėjusiems investuotojams minimali investavimo suma gali būti gerokai mažesnė. Tokiais atvejais ją nustato konkretaus fondo taisyklės, o ji gali siekti kelias dešimtis tūkstančių eurų.
A. Uždavinys atkreipia dėmesį, kad tarp minėtų 110 NT investicinių fondų yra keli, kurie įsteigti pagal Kolektyvinių investavimo subjektų įstatymą, kuris skirtas ir neprofesionaliesiems investuotojams, o minimali investavimo suma nustatoma valdytojo ir gali būti nuo kelių eurų. Jei tokio NT fondo vienetais prekiaujama vertybinių popierių biržoje, tai minimali investavimo suma paprastai yra tos dienos vienos akcijos kaina.
Prognozuoja fondų smulkiesiems
„Mažiau patyrusiam investuotojui gali būti sudėtinga išsirinkti konkretų fondą, todėl vienas iš būdų nepasiklysti – pasirinkti finansų patarėją ar fondų valdytoją, turintį stiprią reputaciją ir realiais rezultatais pagrįstą veiklos istoriją. Matome, kad investicijų valdytojai vis daugiau dėmesio skiria smulkiesiems investuotojams, todėl tikėtina, kad artimiausiais metais rinkoje atsiras daugiau jiems skirtų produktų“, – teigia EAM vadovas.
Pasak jo, smulkiesiems investuotojams jau dabar prieinami komercinių bankų valdomi investiciniai fondai, kur ir investavimo suma mažesnė, ir likvidumas gana aukštas.
„NT fondas dėl savo specifikos ne visada yra tinkamiausias instrumentas smulkiesiems investuotojams. Investicijos į NT reikalauja ilgesnio investavimo horizonto, „užrakina“ pinigus ilgesniam laikui ir nesuteikia galimybės pasitraukti iš fondo anksčiau nei jo pabaiga. Kita vertus, būtent ilgesnis laikotarpis leidžia išnaudoti visą NT kuriamą vertę ir potencialiai sugeneruoti didesnę grąžą“, – pliusus ir minusus dėlioja A. Uždavinys.
Grąža 2 kartus didesnė
Anot jo, daugelis žurnalo „Investuok“ skaitytojų investuotojų jau, matyt, yra išbandę ir sutelktinį finansavimą, ir obligacijas.
„Kuo įdomus ir nuo jų skiriasi investavimas į NT fondus? Paminėčiau kelis esminius skirtumus: grąža, rizika, likvidumas ir investavimo laikotarpis, – akcentuoja EAM vadovas. – Paprastai sutelktinio investavimo ir obligacijų produktai siūlo iš anksto numatytą fiksuotą grąžą ir investuotojas neuždirbs daugiau, nei numatyta. Investiciniai fondai investuotojams pateikia tikslinę grąžą, tačiau fondų valdytojai yra suinteresuoti ją viršyti. Kai daugiau uždirba investuotojai, daugiau uždirba ir fondo valdytojas, nes dalis atlygio dažnai priklauso nuo pasiektų rezultatų.“
Kitas skirtumas – investavimo rizikos vertinimas. Kadangi sutelktinio finansavimo ir obligacijų produktai dažnai būna konkretesni, lengviau įsivertini riziką ir, palyginus ją su siūloma grąža, priimti sprendimą. Investuojant į NT fondus, ypač jų veiklos pradžioje, kai dar nėra suformuotas visas investicinis portfelis, investuotojui reikia gilintis į fondo strategiją ir dokumentaciją.
Galiausiai – investicijos likvidumas ir trukmė. Sutelktinio finansavimo ar obligacijų alternatyvos dažnai yra likvidesnės ir trumpesnio laikotarpio – 12–24 mėn. Jei obligacijų emisija listinguojama, užtikrinamas momentinis jos likvidumas, sutelktinio finansavimo platformos dažnai turi antrines rinkas. Didžioji dalis NT investicinių fondų investuotojų pinigus „užrakina“ ilgesniam, bent 5 metų, laikotarpiui.
A. Uždavinys taip pat pateikia EAM komandos skaičiavimus dėl galimos grąžos investuojant 100 000 eurų į įsigytą nuomojamą butą ir NT fondą.
„Remiantis ilgalaikėmis rinkos tendencijomis ir darant prielaidą , kad butas per metus brangs 3 % ir nuomos pajamos sudarys 5 %, su paimta 50 % paskola grąža per 6 metus be mokesčių, remontų ar brokerio išlaidų sudarytų apie 65 %. Daugiabučių investicinis vystymo fondas, kuriame grąža reinvestuojama, per 6 metus galėtų uždirbti dvigubai didesnę – apie 130 % grąžą po valdymo ir sėkmės mokesčių. Žinoma, rizika didesnė, tačiau EIKA turi didelę patirtį“, – akcentuoja EAM vadovas.
Žurnalas „Investuok“, 2026 m. liepa–rugpjūtis.